Kas yra tikslas? Kodėl mes dažnai jį suvokiame kaip savo norus, įgeidžius ar troškimus? Pamastykime, kodėl mūms taip patinka vartoti frazę “…ai, aš esu tik žmogus! Visi mes čia vienodi…“ Ar tai ne mūsų pasiteisinimas ir bėgimas nuo mūsų tikslų įgyvendinimo? Ar iš tikrųjų žmonės yra tokie jau visai vienodi?
Pagal mane, žmogus panašus į knygą. Jis gimsta švariu popieriaus lapu, ir tik jam pačiam spręsti ką jis nori jame surašyti. Čia mūms visiems Kūrėjas davė pasirinkimo laisvę ir pilną atsakomybę. Todėl, mūsų tikslas čia būtu, kiek galima gražiau užpildyti šį musų atsinešta popieriaus lapą, kuris bus isegtas į musų Gyvenimo Knygą.
Čia mūsų, žmonių, skirtybė ir pasireišk tuo, kad vieni į šį lapą surašysime skaičius, o kiti čia sukursime gražią poemą. Savo gyvenimui tik mes patys čia pasirinksime spalvas ir atspalvius, paišysime čia ar tapysime, ar gal nutarsime ką nors konstruktyviai nubraižyti…
Prisiminkime, kad viskas, visada ir viskame priklauso tik nuo mūsų pačių, bei nuo mūsų tikslų, todėl atsakomybę taip pat mūms patiems už save reikės priimti…
Vilnius Time
London Time
Virginia Beach Time
Irmina, veik visi mes nuo vaikystes esame mokomi, kaip riboti save, o ne kaip save isreiksti. Man pvz tik neseniai paaiskejo, kad didziausios kliutys mano pacios gyvenime- nezinojimas, ko noriu (a, o ne kiti) ir, be abejo, kliuciu isivaizdavimas. O viskas yra gerokai paprasciau, negu mums atrodo…
Achiu Tau Ruta uzh pastebejimus!
Ish savo gyvenimo patirties ash zhinau, kad zhmogus tiesiog pradeda sirgti (tiesiogine prasme), kai praranda savo tiksla gyvenime.
Kai tas tikslas dar nezhinomas, zhmogus yra dideliuose apmastymuose bei ieshkojimuose, jis dazhnai gali jaustis nelaimingu ir sudirgusiu bei kitu atstumtu.
Suvokti savo tiksla, kai kam reikalinga nueiti visa savo gyvenima, o kai kas jau gimsta zhinodamas kas jis toks yra ir kur jis turi eiti. Yra ir trechiasis galimas varijantas, gyventi tik “chia bei dabar”, t.y. tiesiog tikslingai buti laimingu…
Meile ir Shviesa tesupa mus,
Namaste,
Irmina