2009-05-20
Kiaulpienė nereiklus augalas, tačiau savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės chemninių elementų. Tai – kalis, natris, manganas, aliuminis,geležis, varis, kalcis taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Iš senų laikų kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru“, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu.
Vertinama pasaulio specialistų Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje ir JAV kiaulpienes augina specialiose plantacijose. Prancūzai – gydomosioms salotoms, uogienėms, vynui ir net marinavimui. Jauni kiaulpienių lapeliai praktiškai visiškai neturi jokio kartumo. Būtent iš jų daromos salotos ir padažai. Beje, švelnūs marinuoti kiaulpienių pumpurai pagal skonį primena kaparėlius. Iš žiedų verdamos egzotiškos uogienės, o iš šaknų gaminamas puikus gėrimas, šiek tiek primenantis kavą.
Nežemiškas grožis Kiaulpienės savybė – šalinti negyvas ląsteles, drėkinti ir daryti odą elastinga sėkmingai naudojama kosmetologijoje. Iš kiaulpienių gaminamos maitinančios, drėkinančios, baltinančios ir jauninančios kosmetinės priemonės. Pvz., įtrinant į odą pienių lapų sultis, antikinės gražuolės išsivaduodavo nuo strazdanų ir pigmentinių dėmių. Kasdien naudojant kosmetines priemones pagamintas iš kiaulpienių oda skaistėja, valosi – dingsta bėrimai, pūlinukai ir inkštirai.
Ne gydytojas, o auksas Kiaulpienė turtinga ir antioksidantais, saugančiais organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat teigiamai veikia druskos ir skysčių apykaitą organizme. Liaudies medicinoje vartojami ekstraktai, trauktinės ir užpilai, gaminami iš kiaulpienių šaknų. Jais gydomos kasos, skydliaukės ligos, padidintas skrandžio rūgštingumas, limfmazgių uždegimai, įvairūs bėrimai. Gydomųjų savybių turi visos kiaulpienės dalys – šaknys, lapai ir žiedai. Šaknyse yra natūralių krakmolo ir cukraus pakaitalų, todėl gali būti naudojamos kaip dietinis produktas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Kiaulpienės išvalo organizmą nuo toksinų ir stimuliuoja tulžies išsiskyrimą. Taip pat stimuliuoja kraujagyslių sistemos veiklą. Dar Avicena kiaulpienių pieniškomis sultimis gydydavo kepenų ir širdies ligas, rekomenduodavo kraujagyslių profilaktikai.
Kiaulpienių šaknų milteliai užberti ant žaizdų, opų ar nudegimų, juos gydo.
Kiaulpienių žiedai naudojami kepenų suriebėjimų, cirozės prevencijai, ardo tulžies puslės akmenis ir valo kanalus, gerina kepenų veiklą, padeda esant gastritams, gerina virškinimą ir apetitą. Žiedų nuoviras rekomenduojamas gerti esant padidėjusiam kraujo spaudimui ar nemigai. O nemažas geležies kiekis, esantis žieduose didina hemoglobino lygmenį kraujyje.
Saulė – lėkštėje Pasigaminti gydomąsias salotas iš kiaulpienių ir graikiškųjų riešutų itin paprasta. 100 g kiaulpienės lapų ir žiedų, 6 graikiškieji riešutai, 1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus. Lapus ir žiedus nuplauti, supjaustyti ir sumaišyti su skaldytais graikiškais riešutais bei aliejumi. Bijote kartumo? Išmirkykite lapus sūdytame vandenyje, tačiau atminkite dėl to didelė dalis naudingųjų medžiagų prapuls.
Kiaulpienių kava Kavai kiaulpienių šaknis reikia rauti anksti pavasarį, kai tik kalasi pirmieji lapeliai, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Beje, rudenį šaknys yra vertingiausios. Šaknys švariai nuplaunamos, nušveičiamos kempinėle, nudžiovinamos, supjaustomos ir džiovinamos orkaitėje (ne karštesnėje kaip 40 laipsnių). Išdžiovintas prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Užplikyti taip, kaip įprasta namų sąlygomis plikyti kavą.
Virškinimą gerinanti arbata Kol dar žydi pienės, prisirinkite jų žiedų. Geriausia rinkti pievose toliau nuo kelių ir automobilių išmetamųjų dujų. Žiedus supjaustykite į dalis ir užšaldykite šaldiklyje. Rudenį ar žiemą, kai jau senai net iš tolo nebus geltonųjų saulės žiedų laukuose, arbatinuke galėsite užplikyti šaldytus pienių žiedus. Tokia arbata paskatins virškinimą, pagerins tulžies ir kepenų veiklą.
![[Reuse options]](http://license.icopyright.net/images/icopy-w.png){kind=small}
Irmina Santaika
Registravimosi forma yra laikinai ishjungta.
Vilnius Time
London Time
Virginia Beach Time
Paruošimas. Vaistams vartojamos kiaulpienės šaknys (Taraxaci radix), lapai (Taraxaci folium) ir žiedynai (Taraxaci flos). Šaknys kasamos vėlai rudenį, vystant lapams, arba pavasarį. Nuvalomos, pašalinami lapai, nuplaunamos šaltu vandeniu, storos perskeliamos išilgai. Vytinamos tol, kol perpjovus nebeteka pieno sultys. Džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 60 °C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys turi būti be šaknies kaklelio, Išdžiovintos šaknys – išilgai raukšlėtos, kartais persisukusios, paviršiuje rudos, lūžyje pilkai baltos, bekvapės, kartaus skonio. Tinka vartoti 3 metus.
Lapai renkami birželį–rugpjūtį. Lapai vartojami švieži, taip pat ir džiovinami paskleidus plonu sluoksniu nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotose patalpose. Turi būti žalios spalvos. Tinka vartoti 1 metus.
Žiedai renkami balandį–gegužę, prieš žydėjimą. Vartojami švieži, taip pat džiovinami. Laikomi kaip ir lapai.
Veikliosios medžiagos. Visose kiaulpienės dalyse yra karčių pieniškų sulčių. Šaknyse yra 24–40% inulino, iki 18% cukraus, apie 80 mg% vitamino C, 12% pelenų, 21% proteino, 3% kaučiuko, riebalų, glikozido taraksacino, taraksolio ir stigmasterino, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Lapuose yra iki 417 mg% vitamino C, 225 mg% vitamino B2, 43 mg% karotino, kartaus glikozido taraksacino; karotinoidų: taraksantino, flavoksantino, liuteino, violaksantino; triterpeninių alkoholių: arnidiolio, faradiolio ir kitokių medžiagų.
Nuovirai. Įeina į šlapimą varančių, apetitą gerinačių vaistažolių mišinių sudėtį.
Nuoviro gamyba ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintų kiaulpienės šaknų užpilamas stikline verdančio vandens ir 15 min kaitinama vandens vonelėje. Po 40 min nukošiama. Geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
Kontraindikacijos. Didesni paprastosios kiaulpienės nuoviro kiekiai gali sukelti šleikštulį ir širdies funkcijos sutrikimus, ypač vaikams (kai kur nurodoma, kad vaikams vartoti kiaulpienės nepatartina). Kiaulpienė nevartojama sergant gripu, tulžies pūslės akmenlige, taip pat žarnų ir tulžies uždegimu ir nepraeinamumu.
Geras straipsnis!!!
Geri straipsniai cia! Gamta duoda mums viska ko tik mums reikia buti sveikiems
Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai. Žinoma virš 12000 jų rūšių. Vaistažolės auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakraščiuose, pelkėse, laukuose. Kiaulpienę mes dažnai ignoruojame, bet tai puiki vaistažolė kaip matome
Ačiū tau Santaika už tavo darbus ir šį websitą 
Mano mėgstamas Kiaulpienių lapų salotos:
Ingredientai:
Kiaulpienė, lapai, 100 gramų
Kiaušiniai, 1 vienetas
Ridikėliai, 2 vienetai
Svogūnai, laiškai, truputį
Majonezas, 1 šaukštas
Druska, pagal skonį
Gaminimas: Lapus užmerkti šiltame pasūdytame ir palaikyti 30—40 minučių. smulkiai supjaustyti, įdėti virtą kiaušinį, svogūnų laiškų ridikėlių, pasūdyti ir pagardinti arba grietine, aliejumi.
Skanaus!